Įdėti pastangas ir veikti ar tikėti, kad Dievas pats viską sutvarkys?

Tai labai asmeniškas klausimas, o atsakymas kiekvienam žmogui skirsis. Daugeliui jų tikėjimas Dievu yra ypatingai svarbi jų gyvenimo dalis. Pastebėjau, kad kai kurie žmonės sutelkia dėmesį tik į dvasinį gyvenimo aspektą, nepaisydami paprastų žmogiškų bei svarbių asmeninio tobulėjimo aspektų, tokių kaip mąstymo valdymas, disciplina arba pastangos turėti tai, ko nori gyvenime.

Jie gyvena su įsitikinimu, kad viskas, ką jiems reikia padaryti, tai eiti į bažnyčią, melstis ir tikėti. O pačiam dėti pastangų nereikia, viskas kažkaip išsispręs savaime. „Dievas padarys, kad tai įvyktų, Jis viską sudėlios į savo vietas“, – sako jie. Prašo maldos, kad Dievas padėtų su depresija, bet patys nedaro jokių pastangų, kad valdyti savo mąstymo būdą bei apie ką galvoja.

Kiti labiau pasikliauja asmenine atsakomybe. Jie susitelkę tik į asmeninį tobulėjimą ir savo darbą, atsisako net galvoti apie Dievą. Jie mano, kad jiems nereikia Dievo. „Dievas neatliks darbo už mane, aš galiu pasikliauti tik savimi“, – sako pilnai pasitikintys savo jėgom.

ASMENINIS VEIKSMAS IR SAVĘS VALDYMAS

Šiemet yra dvidešimt treti metai, kai gyvenimo keliu einu su Viešpačiu po to, kai Jo dėka likau gyva po tragiškos automobilio avarijos, kai man buvo 22-eji. Daugelis sakė, kad mano likimas visiškai sulaužytas, bet jau daug metų turiu visavertį, prasmingą ir tikslingą gyvenimą. Pirmiausia dėkoju Dievui, kad mano tragediją Jis pavertė į įdomią ir nepaprastą gyvenimo istoriją. Vis dėlto, atkakliai dirbant atstatant savo gyvenimą po avarijos, per savo patirtį sužinojau, kad ABU aspektai yra svarbūs. Patyriau daug liudijimų apie atsakytas maldas Jėzaus Kristaus vardu ir neįtikėtiną Viešpaties pagalbą. Ir taip pat aš nenumaldomai stengiausi pasiekti savo viziją ir ko prašiau maldoje, kartais dirbdama daugiau nei maniau, kad galiu padaryti.

Nemanau, kad mano siekiai būtų įgyvendinti, jei nieko nedaryčiau, o tik melsčiausi ir tikėčiau. Manau, kad iki šiol būčiau depresijoj, jei nedirbčiau su savo mąstymu bei mintimis, ir jei nebūčiau pakeitusi to, kas sukėlė depresiją. Aš vis dar gyvenčiau įkalinta tarp savo kambario sienų, jei nesiimčiau iniciatyvos prasilaužti per nepalankias aplinkybes bei kliūtis ir jei taip atkakliai nedirbčiau, kad pakeisti savo gyvenimą.

Valdyti savo mąstymą, vidinę būseną bei mintis ir imtis veiksmų yra lygiai taip pat būtina, kaip pasikliauti Dievu ir malda. Mes gyvename fiziniame pasaulyje, kuriame reikia pastangų, kad turėtume tai, ką vertiname ir ko trokštame.

Ar mano gyvenimas pasikeistų taip, kaip jis pasikeitė, jei nesiimčiau iniciatyvos ir nedaryčiau nieko, kad pakeisti aplinkybes? Ne. Niekas neatėjo į mano gyvenimą ir nepasakė: „Inga, krauk lagaminus, aš atvešiu tave į Ameriką ir užtikrinsiu viską, ko tau reikia patogiam gyvenimui“. Pokyčiai mano gyvenime prasidėjo nuo to, kad išdrįsau palikti šeimą ir namus Lietuvoje ir iškeliavau į JAV, nežinodama, kur gyvensiu, kur dirbsiu ir kaip ten išgyvensiu viena, be kojų ir tik su viena veikiančia ranka. Žengiau tikėjimo žingsnį į priekį po to, kai buvau įkvėpta imtis veiksmo perskaičiusi knygą ir po maldos perskaičiusi vieną Biblijos ištrauką. Jei būdama įkvėpta daryti pokyčius nebūčiau nieko dariusi, greičiausiai viskas būtų likę taip, kaip buvo…

Daugumai mano tikslų, kurie šiandien yra ryškūs liudijimai, reikėjo mano nepajudinamo tikėjimo ir nenuilstamo atkaklumo. Ar šiandien turėčiau šiuos liudijimus, jei nustočiau tikėti ir nuleisčiau rankas, kai viskas atrodė beviltiška ir negavau atsakymo iš Dievo, kai to norėjau, ir būčiau pasakiusi: „Tikėjimas Dievu ir maldos man nepadeda“? Ne. Su savo abejonėmis ir netikėjimu viską sugriaučiau pati.

Daugybę dienų ir naktų maldoje sakiau Dievui, kad Juo tikiu ir pasitikiu, ir nesvyravau tikėjime. Abejonėms nedaviau vietos ir laukiau atsakymo. Galiausiai, kai atėjo laikas ir mano maldos buvo atsakytos neįtikėtinu būdu, pamačiau didžiulę tikėjimo galią ir ne kartą įsitikinau, kad Dievas turi savo laiką ir būdą visiems atsakymams, Jis žino kas man geriau, ir Jis niekada nevėluoja.

Kas atsitiktų, jei nustočiau dėti pastangas, kai mano pastangos atrodė bevaisės arba kai prieš mane iškilo didžiulės kliūtys kaip nepralaužiama plytų siena? O jei darbą atlikčiau bet kaip, tik tam, kad tai atlikčiau? Savo aplaidumu ir neatsakingumu aš pati savo rankom viską būčiau sugadinusi!

Ar šiandien gyvenčiau gyvenimą, kurį Viešpats man pažadėjo per savo Šventąjį Raštą po nelaimės, jei būčiau pasidavusi tada, kai mano kelias atrodė per sunkus? Jokiu būdu.

Inga in a wheelchair, posing for a photo on a bridge

Man atėjo į galvą istorija iš Biblijos, kai Viešpats išvedė izraelitus iš Egipto. Dievas nevedė jų per filistinų žemę; nors taip buvo arčiau, Dievas vedė žmones dykumos keliu prie Raudonosios jūros. Kai izraelitai atėjo prie Raudonosios jūros, faraonas ir egiptiečiai ėjo jų nužudyti. Pamatę, kad egiptiečiai juos persekioja, izraelitai išsigando. Išsigandę, izraelitai ėmė šauktis Viešpaties ir niurzgėti. O ką Viešpats jiems atsakė? Išėjimo 14:15-16 skaitome:

Viešpats tarė Mozei: „Ko šauki? Sakyk izraelitams, kad eitų pirmyn. O tu pakelk lazdą, ištiesk ranką link jūros ir perskirk ją. Izraelitai sausuma pereis per jūrą.“

Pirma, Dievas sako: „Kodėl tu šaukiesi Manęs? Izraelitai buvo siaubingoje situacijoje ir išsigandę šaukėsi Dievo, bet Dievas liepė jiems judėti pirmyn! Atkreipkite dėmesį, kad Viešpats nepašalino kliūčių (jūros) iš jų kelio ir Dievas stebuklingai nepastatė jų kitoje jūros pusėje. Izraelitai turėjo būti drąsūs ir judėti pirmyn, sekti Dievo nurodymu (pakelti lazdą ir ištiesti ranką virš jūros) ir tikėtis, kad Viešpats padės jiems pereiti per jūrą! Jiems reikėjo imtis veiksmo nežiūrint į tai, kad jiems buvo baisu ir prieš juos buvo didžiulis iššūkis.

Dievas turėjo planą ir ketinimą – per šią situaciją, kurios pats žmogus negali įveikti – parodyti savo šlovę. Ir šios istorijos pabaigoje žinome, kad Viešpats padėjo jiems pereiti per jūrą kaip per sausumą, sunaikindamas jų priešus.

O KAIP TAVO GYVENIME?

O kas, jei tavo situacijoje būtent tai ir turi įvykti, o tu vis dar sėdi ir lauki, kol Viešpats kažkokiu stebuklingu būdu perkels tave į kitą tavo jūros (t.y. problemos) krantą? Žinoma, kai Viešpats mums sako nejudėti, mums reikia nejudėti. Bet jei negavai šio nurodymo, apsvarstyk galimybę imtis veiksmų ir inicijuoti pokyčius. Prašyk Dievo duoti tau įkvėpimą ar kažkaip parodyti, ką tau reikia daryti. Padaryk ką nors dėl tos situacijos, dėl kurios meldiesi.

Negalime eiti per gyvenimą pasyviai, tingiai, baimėje, be pastangų ir kaltinti Dievą dėl nelaimingo ir neproduktyvaus gyvenimo. Dievas mums suteikė pasirinkimo laisvę, ir būtent mūsų pasirinkimai atneš džiaugsmingų rezultatų arba liūdnų pasekmių.

Viešpats padės mums jaustis geriau, bet mes vis tiek turime pasirinkimą sutelkti dėmesį į blogus ir gerus dalykus, ir mūsų vidinė būsena priklausys nuo mūsų pasirinkimo.

Viešpats atvers galimybę ir sukurs mums palankias aplinkybes, bet tuomet turime būti atidūs ir pastebėti šią galimybę bei ja pasinaudoti. Norint pasiekti norimų rezultatų, reikia įdėti pastangas, kad juos pasiekti.

Dvejojimas, baimė ir tinginystė privers mus praleisti Viešpaties mums suteiktas galimybes. Joks tikslas, jokia svajonė negali išsipildyti be mūsų darbštaus ir atkaklaus darbo. Ir jei tikime, kad turime tikslą iš Viešpaties, tai įvyks tik tada, kai tikėjimo įkvėpti išdrįsime žengti į priekį ir imsimės teisingų veiksmų, kad jį įvykdytume. Galiausiai, mūsų rezultatai priklausys nuo mūsų pasirinkimų.

TIKĖJIMAS DIEVU

Taip pat visiškai pripažįstu, kad mano gyvenimo pasikeitimas nebūtų buvęs įmanomas be antgamtinio Dievo įsikišimo. Daugelis sako, kad esu stiprus žmogus, todėl įveikiau negandas ir pasiekiau užsibrėžtus tikslus. Tikroji mano vidinės stiprybės ir atsparumo priežastis yra mano tikėjimas. Taip, aš dirbu su savimi, bet Jėzus Kristus yra tas, iš kurio gaunu vidinės stiprybės ir palaiminimo. Buvo daug kartų, kai vienintelis dalykas, kuris neleido man pasiduoti ir suteikė ištvermės bei jėgų judėti pirmyn, buvo viltis, kad pamatysiu Dievo pagalbą.

Nežinau, kokia linkme pasisuks tavo gyvenimas, bet noriu perduoti savo patirties žinias – vieną didžiausių brangakmenių, kuriuos radau. Pasitikėk Viešpačiu, kad ir kokia beviltiška atrodytų tavo padėtis. Sunkiais laikais labai svarbu išlaikyti nepajudinamą tikėjimą Viešpačiu. Tačiau lygiai taip pat svarbu atkakliai stengtis pasiekti norimų rezultatų gyvenime. Rezultatai, kuriuos turi šiandien ir kuriuos pasieksi ateityje, yra neatsiejamai susiję su Dievo palaiminimu ir tavo įsitikinimais, pasirinkimais ir veiksmais.

Imkis veiksmų, kai būsi įkvėptas! Būk ryžtingas ir atkaklus! Kovok ir judėk į priekį, kol pasieksi tavyje esančią viziją. Neleisk niekam tavęs sulaikyti nuo veiksmo. Ir neleisk niekam tavęs sustabdyti, eik iki galo.

Bet nedaryk to vienas. Tik su Dievu viskas įmanoma.

Būk stiprus. Būk ryžtingas ir atkaklus. Būk nesustabdomas.