Ingos Istorija
Inga Lizdenytė, 22-jų metų vilnietė visada buvo gyvybinga, besišypsanti ir apsupta draugų. Tuomet Vilniaus Tarptautinio Oro Uosto „Verslo Klubo“ vadybininkė, kaip ir daugelis jaunų žmonių džiaugėsi gyvenimu, ir negalėjo net pagalvoti, kaip per vieną akimirką gyvenimas gali drastiškai pasikeisti.
Šaltą 2000-ųjų Vasario 12-os dieną, tiek Vilniaus, tiek visos Letuvos gyventojai, žūrėdami televizijos naujienas išgirdo apie kraupią autoavariją, įvykusią Vilniaus miesto centre.
Apie 1:30 val. nakties, legvasis automobilis, važiavęs nuo Tauro kalno maždaug 160 km/h greičiu, atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Nuo stipraus smūgio automobilis lūžo per pusę. 26-erių metų vairuotojas žuvo vietoje. Supjaustę sudaužytą automobilį į gabalus, pagalbos ekipažas ištraukė jauną moterį be sąmonės, ir be kojų. Merginai smūgio metu buvo nupjautos abi kojos. Ji randasi reanimacijos skyriuje, kritinėje būklėje. Dėl didelio nukraujavimo ir daugybinių traumų, merginos gyvybei gresia pavojus.
Inga pabudo Vilniaus Universitetinės Greitosios Pagalbos Ligoninės reanimacijos skyriuje, prijungta prie gyvybę palaikančio aparato, negalėdama suprasti kur ji buvo ir kas atsitiko. Tada dar ji nežinojo, kad ji daugiau niekada nebegalės vaikščioti, ir kad jos gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo. Dėl daugybinių sunkių sužalojimų visame kūne, Inga negalėjo kalbėti, judėti ir nieko daryti savarankiškai. Be to, kad Inga prarado abi kojas virš kelių, jos kairė ranka buvo visiškai paralyžiuota ir nerodė jokių gyvybės ženklų, išskyrus nuolatinį, aštrų, deginantį skausmą, o dešinioji buvo lūžusi. Taip pat, sunki galvos trauma, stipriai sulaužytas žandikaulis, sulaužyti šonkauliai. Inga gulėjo visiškai prikaustyta prie lovos, galėdama tik atsimerkti ir užsimerkti.
Per vieną akimirką jaunos moters gyvenimas pasikeitė amžiams. Tik neseniai buvusi energinga ir savarankiška mergina tapo silpna ir visiškai priklausoma nuo kitų. Inga nebegalėjo savarankiškai nei atsikelti nei pasirūpinti savimi, ir pilnavertis gyvenimas tapo tik jos gražia praeitimi. Tuo metu Vilniaus miestas nebuvo pritaikytas žmonėms su fizine negalia, kurie juda neįgaliųjų vežimėliuose. Ilgą laiką Inga buvo priversta praleisti visą laiką savo kambaryje, nes kambario durys nebuvo pakankamai plačios vežimėliui pravažiuoti. Juolab, Inga negalėjo išeiti iš savo daugiabučio namo, tad norint išeiti iš namų, jos tėtis ar brolis turėjo išnešti Ingą ant rankų. Inga tapo įkalinta už savo namų sienų.
Mergina jautė didžiulę panieką tam, ką jos gyvenime padarė katastrofa, ir pasiryžo atkurti savo gyvenimą. Inga pažadėjo sau, kad ji viską pakeis. Ji nuolat girdėjo žmonės jai kartojant, kad ši automobilio avarija sužlugdė jos gyvenimą, matyt toks jos likimas. Jos atsakymas buvo – ši katastrofa nesužlugdė jos gyvenimo. Ji sukurs tokį gyvenimą, kokio ji trokšta. Inga tvirtai tikėjo, kad su Dievo pagalba ji gali atgauti savo savarankiškumą/nepriklausomybę ir buvo pasirengusi įdėti visas pastangas, kad pasiektų savo viziją. Tai buvo Ingos nepaprastos ir nuostabios gyvenimo kelionės pradžia.
Pirmiausia Inga užsibrėžė sau tikslus, padėjusius jai įgyti savarankiškumo savo kasdienybėje: išmoko savarankiškai atsisėsti iš gulimos padėties, išsiprausti, apsirengti ir kt.
Po to, nepaisydama aplinkybių ir aplinkinių nuomonės, ji siekė tikslų, kurie atrodė nepasiekiami. Pirmasis Ingos tikslas buvo vėl vaikščioti su dirbtinėmis kojomis. Po 6 mėnesių nuo avarijos Inga nuvyko į ortopedijos centrą ir paprašė, kad jai padarytų kojų protezus. Nepaisant protezavimo specialisto pareiškimo, kad Ingai vėl vaikščioti yra neįmanoma, kadangi jos fizinė būklė tam yra per sudėtinga, Inga vis tiek siekė įgyvendinti savo svajonę. Po 2 metų alinančio darbo ir nepakeliamo skausmo mokantis vaikščioti su kojų protezais, Inga vis dėlto išmoko vaikščioti ir pakilti / nusileisti laiptais. Tačiau dėl didžiulio protezų sukelto skausmo Inga negalėjo nei vaikščioti kasdien, nei grįžti į darbą ir į pilnavertį gyvenimo būdą. Nepaisant šeimos pastangų ir specialistų bandymo padaryti skausmo nekeliančius protezus, viskas žlugo. Ingos svajonė sudužo. Norimo gyvenimo vizija atrodė tiesiog iliuzija.
Nepaisant daugybės patarimų susitaikyti su aplinkybėm ir tiesiog prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo, Inga nusprendė tęsti savo siekį ir įgyvendinti tai, ką aplinkiniai tikino esą neįmanoma. Internete ji pradėjo paiešką apie kojų protezavimą visame pasaulyje, ir po begales valandų paieškos ji išsiuntė elektroninį laišką trims protezavimo kompanijoms. Kitą dieną Inga sulaukė atsakymo iš Amerikos protezavimo specialisto. Greitu laiku paaiškėjo, kad po kelių savaičių jis ketino vykti į Turkiją skaityti protezavimo paskaitų ir pakvietė Ingą susitikti su juo Stambule, kad jis galėtų įvertinti jos turimus protezus, ir galbūt juos pakoreguoti. Susitikęs su Inga ir išvydęs jos didžiulį norą vėl vaikščioti, amerikiečių specialistas nusprendė jai padėti. Po pusmečio jis atvyko į Lietuvą, kad pagaminti jai patogius protezus ir pravesti apmokymus vietos specialistams. Vėliau, amerikiečių specialistas pakvietė Ingą į JAV, kad jis galėtų pats pagaminti jai pilnai pritaikytus protezus, kuriuos ji pati galėtų užsidėti viena ranka, išmokinti ją savarankiškai atsisėsti ir atsistoti, ir jais naudotis taip, kad ji galėtų jaustis saugiai ir nuo nieko nepriklausyti, kas ir buvo Ingos didžioji svajonė. 2003 m. Vasario mėn. Inga viena išvyko į Kaliforniją, JAV, ir po šešių mėnesių ji grįžo į Lietuvą pasiekusi savo tikslą. Vos tik atskridus į gimtąją žemę, Inga išpildė savo didžiulę svajonę – šeimą oro uoste ji pasitiko ne neįgaliojo vežimėlyje, o ateidama prie jų ir apkabindama juos stovėdama.
Grįžusi į Vilnių Inga suprato, kad net gerai pritaikytų kojų protezų neužteks, kad būtų įvykdytas jos galutinis tikslas – atkurti dinamišką gyvenimo būdą. Vietos klimatas ir prieinamumo neįgaliesiems stoka Vilniaus mieste ir toliau buvo didžiulis iššūkis ir kliūtis. Per savo pirmą vizitą Kalifornijoje, Inga pamatė, kad ten buvo idealios galimybės jai gyventi savarankiškai. Ją sužavėjo amerikiečių pozityvus požiūris, jų geranoriškumas, ir aplinkos pritaikymas žmonėms su fiziniais apribojimais. Inga pirmą kartą pamatė, kaip neįgalieji visur turi vienodas galimybes, su jais buvo elgiamasi pagarbiai ir jie gali gyventi pilnavertį gyvenimą nežiūrint į jų negalią.
Tada ji nusprendė vėl daryti žymius pokyčius savo gyvenime. Inga pasiryžo sumokėti didžiausią kainą – palikti šeimą ir savo draugus ir mylimą Vilnių, ir sukurti savo gyvenimą Kalifornijoje, saulės krašte už Atlanto. Kaip ir pirmasis tikslas vaikščioti, dėl aplinkybių ir esamų iššūkių, šis siekis atrodė neįmanomu įgyvendinti; Inga nežinojo nei kur gyvens, nei kur dirbs, nei kaip savarankiškai galės pasirūpinti buities reikalais, ir ji neturėjo jokių garantijų, kad ji galės įgyvendinti savo tikslą. Tačiau įkvėpta tikėjimo, ji buvo tikra, kad ji sėkmingai išpildys savo siekius, ir 2004-ųjų Gegužę Inga išvyko atgal į Kaliforniją, kad įgyvendinti savo galutinę didžiąją svajonę.
Prieš išvykstant, Inga atliko kruopščią paiešką, tyrinėdama įvairius išteklius žmonėms su negalia Sonomos apskrityje, kur ji galėtų kreiptis pagalbos ieškant kur apsigyventi, įgauti teisę gyventi ir dirbti šalyje, mokintis, surasti darbą ir kitų poreikių, kurie padėtų jai gyventi savarankiškai.
Vis dėlto ji susidūrė su dar viena gyvenimo pamoka, kai galiausiai tikslas ir svajonės išsipildymas atrodo jau pasiekiami ranka, gali įvykti blogiausia. Vos per žingsnį nuo įgyvendinimo to, kas atrodė neįmanoma pasiekti, Ingos gyvenime vėl viskas buvo sugriauta. Jos sunkaus darbo ir nuolatinių pastangų vaisiai buvo visiškai sužlugdyti. Ingos gyvenimo atstatymas susipynė su meilės istorija, kuri galiausiai Ingai suteikė dar didesnę širdgėlą ir sielvartą nei automobilio avarija. Inga grįžo į Lietuvą emociškai sudaužyta ir su visiškai sužlugdyta planuota ateitimi. Inga nebeturėjo nei jėgų nei noro daugiau kovoti. Pirmą kartą po avarijos ji norėjo pasiduoti. Bet, suvokusi, kad tai ne įvykiai ir ne kitų žmonių sprendimai gali sugriauti jos gyvenimą, bet jos pačios pasirinkimas pasiduoti, Inga nusprendė, kad ji neleis nei tragedijai nei kitiems žmonėms jos sustabdyti. Nusprendusi tęsti savo kovą dėl išsvajoto gyvenimo vizijos, Inga sugįžo į Kaliforniją ir pradėjusi viską nuo nulio, įgyvendino savo didžiulę svajonę.
Nuo 2005 m. Inga savarankiškai gyvena Kalifornijoje. Jos gyvenimas visiškai pasikeitė. Toji vizija, kuri kažkada atrodė kaip neįgyvendinama iliuzija, jau 14 metų yra Ingos kasdienis gyvenimas. Inga gyvena savarankiškai, dirba, keliauja, turi daugybę draugų, ir džiaugiasi galėdama padėti kitiems. Šiandien ji gyvena net pilnesnį ir daug įdomesnį gyvenimą nei prieš automobilio avariją.
2006–2018 m. Inga ėjo Viešųjų Ryšių ir Savanorių Koordinatorės pareigas organizacijoje, teikiančioje teisines ir įvairias paslaugas turintiems negalią (Disability Services & Legal Center). 2017 m. Birželio 2 d., Kalifornijos Žmogaus Vystymosi (California Human Development (CHD)) direktorių valdyba įteikė Ingai apdovanojimą už pavyzdį žmonėms su negalia ir už svarbią paramą CHD programoms per jos darbą su Disability Services & Legal Center.
Besiekiant savo tikslų, Ingos širdyje gimė noras padėti kitiems būti stipriais, įveikti sunkumus ir depresiją, nugalėti kliūtis ir pasiekti tikslus. Patyrusi neįtikėtiną tikėjimo į Dievą ir maldos galią, Inga nori pasidalinti savo žinia, ir uždegti viltį ir tikėjimą žmonių širdyse. Tad Inga nusprendė savo gyvenimą ir karjerą skirti savo pašaukimui.
2014 metų sausio mėn. baigus Tarptautinę Koučingo Akademiją įgijo profesionalaus koučingo sertifikatą.
2018 m. Vasario mėn. Inga išleido savo knygą „NESUSTABDOMA. Tai pasirinkimas “ (angl. „UNSTOPPABLE. It‘s a Choice“). Tai memuaras ir asmeninio tobulėjimo knyga, pagrįsta krikščionių tikėjimu. Savo knygoje Inga atvirai pasakoja savo istoriją apie tai, ką jai teko išgyventi po tragedijos, kaip ji nugalėjo gilią depresiją ir sukūrė trokštamą gyvenimą nepaisant to, kad ji ne kartą buvo atsidūrusi beviltiškoje padėtyje ir jos atstatyto gyvenimo vizija atrodė nerealistiška ir neįgyvendinama.
Be Ingos autobiografinės patirties, į knygą įeina koučingo skyriai, kuriuose Inga pateikia praktinius patarimus ir savęs valdymo priemones, kurios įgalins skaitytojus būti stipriais ir nesustabdomais, įveikti sunkumus ir pasiekti tikslus. Autorė kalba apie tai, kaip įveikti depresiją ir skausmą, kaip nepasiduoti, nugalėti kliūtis ir įgyvendinti tai, ko jie siekia, ir taip pat, ką tai reiškia tikėti Dievu ir pasikliauti Viešpačiu.
2018 m. Gegužės mėn., San Fransisko Knygų Festivalyje 2018, kuriame buvo išrinktos geriausios pavasario knygos, Ingos knyga „NESUSTABDOMA. Tai pasirinkimas “ buvo apdovanota dviem garbingais paminėjimais biografijos/autobiografijos ir dvasinės/religinės kategorijose.
Šiandien Inga teikdama savo paslaugas kaip Konferencijų Pranešėja ir Gyvenimo Koučingo paslaugas, dabar nori padėti kitiems pakeisti savo gyvenimą. Įkvėpdama savo istorija, nešdama tikėjimo ir vilties žinią ir dalindamasi praktiniais patarimais, Inga įgalina žmones atlaikyti gyvenimo smūgius, įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus, kad jie galėtų susikurti savo trokštamą gyvenimą.
Be gimtosios lietuvių kalbos, Inga laisvai kalba ir rašo anglų bei rusų kalbomis. Per daugelį metų Inga įkvėpimo tikslais dalyvavo renginiuose kaip motyvacinė pranešėja ir davė interviu tiek Lietuvoje, tiek JAV, televizijos programoms, radijui ir leidiniams. Ji tikisi ir toliau dalintis savo žinia, nešančią viltį ir stiprybę kitiems.
