Kaip aš gavau laisvę nuo nepagydomų skausmų ir narkotinių vaistų
Aš patiriu vieną didžiausių stebuklų mano gyvenime. Noriu pasidalinti su jumis liudijimu apie gautą antgamtinę laisvę nuo stipraus, nepagydomo skausmo ir narkotinių skausmo malšintojų. Žinau, kad tai ilgas įrašas, bet tikiuosi, kad tai bus jums vertinga ir duodanti viltį žinia.
Nors autoįvykio metu netekau abiejų kojų, jaučiuosi tarsi kojos yra. Daugiau nei 10 metų mane kankino skausmas pėdose, kas vadinama fantominiu skausmu. Toks jausmas kaip žaibiškas smūgis į kojas. Skausmai buvo tokie stiprūs ir staigūs, kad mano kūnas pašokdavo, persmelktas aštraus skausmo. Tai sunkiai pakeliamas skausmas.
Aš išmokau gyventi su nesiliaujančiu kasdieniu paralyžiuotos rankos skausmu, bet fantominio skausmo pakęsti negalėjau. Gydytojas pasakė, kad tam skausmui jokio gydymo nėra. Tam, kad nors laikinai numalšinti skausmą, pradėjau vartoti skausmą malšinantį vaistą „Vicodin“ (hidrokodoną / acetaminofeną). Tie vaistai tikrai padėjo numušti skausmą ir netgi suteikė man šiek tiek energijos (kas man patiko, pripažinsiu), tačiau neturėjau jokio supratimo, į kokį liūną aš įbridau…
Laikui bėgant, mano organizmas priprato prie šio vaisto, ir jis nebepadėjo. Tada gavau receptą dvigubai stipresniam skausmą malšinančiam vaistui „Norco“. Lėtai, bet užtikrintai, vaistai įtraukė mane į priklausomybės nuo skausmo vaistų spąstus. Galiausiai, nuo vienos tabletės dienos dozė tapo 6-8 tabletes 10mg/325mg Norco, vien tik tam, kad galėčiau normaliai jaustis ir dirbti.
Kai supratau siaubingą vaistų poveikį ir pradėjau išsamesnę paiešką internete apie šios rūšies vaistus, aš susidūriau su siaubingu faktu: tai buvo skausmo malšintojų klasė, į kurią įėjo nelegalus narkotikas heroinas.
Perskaičiusi internete apie kitų patirtį šiuo klausimu, manau, pirmą kartą realiai pajutau baimę dėl savo gyvenimo. Opioidiniai vaistai man buvo vienintelis būdas susidoroti su skausmu (alternatyvūs vaistai ir akupunktūra nepadėjo), tačiau šis kelias turėjo tik vieną kryptį – į gilesnę priklausomybę, kuri dešimtis tūkstančių žmonių Jungtinėse Valstijose privedė prie nelegalių narkotikų ir pražūties. JAV receptinių opioidinių vaistų baisi įtaka net turi savo pavadinimą ‚opioidų epidemija‘.
Kur aš patekau?! Kaip iš čia ištrūkti?
Išeities nebuvo.
Toks skausmas yra neišgydomas ir laikui bėgant jis tik stiprėjo. Tiesą sakant, skausmas ir vaistai tapo tokia įprasta mano gyvenimo dalimi, kad aš net pamiršau, kaip atrodo gyvenimas be skausmo ir vaistų. Aš neturėjau pakankamai tikėjimo, kad malda gali padėti. Taigi net nesimeldžiau ir neprašiau kad kas už mane melstųsi.
Vieną dieną, grįžtant iš darbo, išgėriau nuskausminamųjų. Tą akimirką suvokiau, kad tai buvo aštuntoji „Norco“ tabletė tą dieną. Tai man kėlė siaubą. Nuo tokios dozės tablečių mane stipriai ėmė miegas ir buvo sunku susikaupti. O skausmo priepuoliai niekur nedingo. Nekenčiau šio jausmo. Bet kadangi mano organizmas jau buvo įpratęs prie šių vaistų, turėjau arba padidinti dienos dozę, arba pereiti prie dar stipresnių vaistų. Bet aš labai bijojau pereiti prie stipresnių skausmą malšinačiųjų … Jaučiausi kaip kalėjime neturinčiame durų. “Kaip aš toliau gyvensiu.. va šitaip ..?!”
Jaučiausi visiškai bejėgė prieš skausmą ir priklausomybę nuo narkotinių vaistų. Aš tiesiog nežinojau, ką daryti. Mintyse šaukiausi Dievo … lyg skęstantysis griebiantis paskutinio šiaudo.
Akimirksniu prisiminiau laikus, kai po maldos gavau antgamtinį išgijimą ir daug kitų neįtikėtinų Viešpaties pagalbos liudijimų. Jėzus buvo vienintelė mano viltis. Grįžus namo, visiškoj nevilty, maldoje šaukiausi Jėzaus Kristaus. Tiesiog nebeturėjau kur eiti. Aš paprašiau Jo nutraukti skausmo ir priklausomybės grandines ir išvesti mane iš plika akimi nematomo kalėjimo.
Neįmanoma tampa realybe
Atsakymą gavau jau kitą dieną. Netikėtai mane pakvietė prisijungti prie namų Biblijos grupės. Ten prasidėjo skausmo spazmai, ir draugai ėmė melstis už mane. Mano giliai nuostabai, po maldos skausmai tiesiog nurimo ir dingo, kaip ir Šv.Rašto istorijoje, nurimo audra, kai Jėzus liepė jai nusiraminti. Negalėjau patikėti, kad tai, ką patyriau, buvo realu!
Nuo to laiko, po daugelio metų skausmo ir opioidinių vaistų spąstų pradėjau savo kelionę į laisvę. Jei atvirai, tai turbūt buvo vienas sunkiausių dalykų, kuriuos turėjau padaryti. Kai negėriau vaistų, atrodė, kad kažkas laužo mano kaulus, plėšė visus vidaus organus. Kartais jaučiausi taip, tarsi kažkas iš manęs trauktų mano sielą. Negalėjau nei dirbti, nei ilsėtis, nei miegoti. Be to, dėl pasikartojančių skausmo priepuolių buvo beveik neįmanoma išvengti vaistų vartojimo.
Kartais po maldos skausmas dingdavo, o kartais skausmas vis tiek tęsėsi. Dažniausiai lengviausias kelias buvo tiesiog išgerti vaistus. Taigi pasikartojantis skausmas ir priklausomybė nuo vaistų laikė mane nematomam kalėjime. Pastaruosius penkerius metus tai buvo sunki nuolatinė kova.
2020-ųjų birželio pradžioje vienu metu pasijutau taip stipriai pavargusi nuo šios tebesitęsiančios kovos tarp vergovės ir mano noro rasti laisvę … Bemąstant apie tai, viduje išgirdau / pajutau švelnų, bet aiškų ir garsų balsą: jei ir toliau vartosi vaistus, tu negalėsi įvykdyti savo pašaukimo. Dabar tu turi pasirinkimą: tęsti vaistų gėrimą ir sužlugdyti tai, į ką Dievas tave pašaukė, arba tikėjimu visiškai atiduoti save ir šį klausimą Viešpačiui, ir pasitikėti Dievu, kad Jis padės tau ir su skausmu ir su priklausomybe nuo vaistų.
Žinojau, kad stoviu kryžkelėje – mano pasirinkimas dabar nulems tolesnę mano kelio kryptį. Mano ateitis priklauso nuo mano pasirinkimo.
Man buvo bloga vien nuo minties, ką teks patirti, kai nustosiu vartoti vaistus. Kelis kartus bandžiau nustoti juos vartoti, bet negalėjau iškęsti abstinencijos kančių. Bet žinojau, kad tai turi būti sustabdyta. Todėl aš priėmiau sprendimą patikėti visa tai Dievui. Aš jau esu mačiusi Jėzaus Kristaus vardo galią ir nusprendžiau šią kovą tęsti ant kelių.
Ta naktis buvo bemiegė. Visą naktį fantominis skausmas, kaip elektros šokas, nenumaldomai trenkė į mano kojas. Atsikėliau išavargusi. Sukrėsta. Skausmas nenumaldomai ir toliau tęsėsi taip, kad buvau pasirengusi sakyti, kad nebegaliu to kentėti.
Supykau. Kaip tik nusprendžiau nustoti vartoti vaistus, skausmo priepuoliai staiga tapo stipresni nei bet kada anksčiau! Mano pyktis virto ryžtu būti atkakliai maldoje iki kol skausmas dings. Nuėjau į savo kambarį ir pradėjau šauktis gyvojo Dievo. Kai uždraudžiau skausmui Jėzaus Kristaus vardu, skausmo priepuoliai iškart nustojo. Jie tiesiog dingo.
Tai buvo taip akivaizdu – šią kovą galima laimėti tik Jėzaus Kristaus vardu. Narkotiniai vaistai mane nuves tik į pražūtį. Laisvė ateis tik per tikėjimo ir Kristaus vardo galią.
Tačiau vienas dalykas, kuris mane baugino, buvo nepakeliama kančia pasitraukiant nuo vaistų. Aš buvau taip pavargusi ėjimo pirmyn-atgal-pirmyn-atgal… Nežinojau, kaip aš su tuo susitvarkysiu.
Kitą dieną buvo maldos vakaras Flame of Fire Ministry, ir mes su drauge nutarėm prisijungti prie jų. Kol meldžiausi Dvasioje, pajutau pokyčius manyje. Užuot baimės dėl abstinencijos kančių, jutau augantį ryžtą ir jėgas tam priešintis, o mano tikėjimas pasitikėti Dievu šiuo klausimu stiprėjo. Viduje mačiau šią problemą išspręstą ir užbaigtą.
Vakarinės maldos pabaigoje vienas iš lyderių paklausė dalyvių, ar kam reikia maldos už jį. Iš pradžių norėjau paprašyti, bet paskui save sustabdžiau. Nedrįsau. „Aš tiesiog eisiu į savo kambarį ir toliau melsiuosi, kaip tą ir dariau iki šiol.“, – pagalvojau.
Po to, kai jie pasimeldė už kitus ir jau ketino užbaigti vakarą, vienas iš lyderių staiga išėjo į priekį ir pasakė: „Šventoji Dvasia man sako, kad šiame kambaryje yra kažkas, kam reikia laisvės nuo vergijos. Kas iš tikrųjų jau pavargo žengti tai į priekį, tai atgal. Mes galime pasimelsti už jus, kad jūs pagaliau gautumėte norimą laisvę “.
Mano akys buvo pilnos ašarų! Tai buvau aš.
Tėvas žinojo. Viešpats išgirdo mano šauksmą, sutraukė pančius ir išvedė mane iš to kalėjimo. Nuo tada daugiau vaistų nebegėriau.
Nepamirškit, kad tai yra kova
Bet pirmiausia turėjau susidurti su kova, kame turėjau pamoką. Per sekančias keletą dienų skausmas pasirodydavo karts nuo karto. Tačiau vietoj vaistų dabar aš kovojau tikėjimo malda ir Jėzaus Kristaus vardo galia. Po kelių dienų fantominis skausmas nebepasirodė.
Atsirado ir vaistų abstinencijos požymiai, kurių aš visada taip bijojau. Bet šįkart jie nebuvo tokie kankinantys, kaip įprasta. Nors kartais tikrai norėjau, kad kas nors mane išlaisvintų iš mano pačios kūno. Nepaisant to, buvau pasiryžusi nebegrįžti į tą vergiją ir įveikti abstinenciją tikėjimo malda. Tomis dienomis man nuolat ateidavo eilutė:
„ Todėl atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.“ (Jokūbo 4: 7.)
Praėjus dar keletai dienų dingo ir tos kančios.
Daugiau nei 10 metų nebuvo nė vienos dienos, kad nejausčiau fantominio skausmo žaibiškų smūgių, ir nepadėjo nei nuskausminamieji, nei alternatyvūs vaistai, nei akupunktūra – ŠIŲ KASDIENIŲ SKAUSMŲ DAUGIAU NEBĖRA! Daugiau nei 10 metų negalėjau nė dienos nugyventi be opioidinių vaistų, o dabar praėjo beveik keturi mėnesiai – NEGĖRIAU NEI VIENOS SKAUSMĄ MALŠINANČIOS TABLETĖS!
Viešpats žino mūsų širdis ir tikrus ketinimus. Jis žino mūsų bėdas ir kovas. Net jei mums gali atrodyti, kad nėra išeities iš padėties, kurioje esame, Dievas visada turi išeitį. Jis girdi tuos, kurie nuoširdžia širdimi šaukiasi Jo pagalbos. Dievas ateina mums į pagalbą. Ir Jis niekada nevėluoja. Taigi, jei jaučiatės beviltiškas, šaukitės Dievo. Tikėjimas į Dievą ir malda nėra ‚religija‘, į ką daugelis su ironiška pašaipa žiūri. Tikėjimas ir malda turi didžiulę, mums nesuvokiamą galią. Ir tai gali duoti tau tai, ko pasaulis neturi ir negali duoti.
Šaukis manęs nelaimės dieną-tai išgelbėsiu tave, o tu šlovinsi mane”. (Psalmės 50:15)
‘Šaukis manęs, tai išklausysiu tave ir parodysiu tau didelių bei nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai.’ (Jeremijo 33:3)
Jei jaučiatės nusivylęs, kad negavote atsakymo į maldą, būkite atkaklus, priešinkitės ir neleiskite abejonėms sužlugdyti jūsų tikėjimo. Atminkite, kad tai yra kova. Jėzus jau laimėjo mūšį, mums reikia tik Jo vardu grąžinti tai, ką pavogė priešas.
Sekmės ir palaiminimų jums!
Mano knygoje „Nesustabdoma. Tai pasirinkimas “(parašyta anglų kalba), galite perskaityti mano pilną istoriją-liudijimą. Tai yra įkvepianti istorija apie tragedijos įveikimą ir gyvenimo atkūrimą nepaisant kliūčių, skausmo ir nesibaigiančių iššūkių.
Ši knyga yra apie gyvą Dievą, kuris gali atstatyti tai, kas sugriauta, išgydyti giliausias sielos žaizdas ir pakeisti žmogaus gyvenimą, kad ir kokia beviltiška būtų padėtis. Istorija pasakoja apie ryžtą ir nenumaldomą atkaklumą, galintį prasiveržti per neįveikiamas kliūtis. Istorija pasakoja apie atsparumo galią, kuri gali jus pakelti ir nešti į priekį, nesvarbu, koks esate pavargęs ar kiek kartų krentate. Ši istorija yra apie neišmatuojamą Dievo gailestingumą ir malonę, net jei mes padarome siaubingą, neatleistiną klaidą. Galiausiai, ši knyga parodo mūsų priimamų sprendimų galią, kai atsiduriame pasirinkimo kryžkelėje.
2018 m. Gegužės mėn. „Nesustabdoma. Tai pasirinkimas“ gavo du garbingus paminėjimus biografijos / autobiografijos ir dvasinės / religijos kategorijose 2018 m. San Francisko knygų festivalyje, kuriame pagerbiamos geriausios pavasario knygos.
Knygą galima įsigyti https://amzn.to/2D5pfMa
~
Mano kalbos įrašas iš konferencijos „MOTERS VIZIJA 2020“ , yra apie tai, kaip nepasiduoti kai viskas tavo gyvenime sužlugo, ir galimybių pakeisti padėtį tiesiog nėra, kaip įveikti kliūtis ir pasiekti savo tikslą, kaip būti nesustabdomu ir įgyvendinti savo viziją.
Dažnai galime išgirsti žmones sakant “Nepasiduok!”, bet KAIP nepasiduoti? Tikiuosi mano istorija jus įkvėps ir praktiniai patarimai duos kryptį ir įgalins jus KOVOTI IR NUGALĖTI.
~
Interviu laidai “Gyvenimo Citrinos”
~
3 Liudijimai apie Dievo pagalbą ir pamokos ~ Mano kelionė į Lietuvą
